δρηπέτῃσι
δραπέτης, a runaway
| Singular | Dual | Plural | |
|---|---|---|---|
| Nominative | δραπέτης | δραπέται | |
| Genitive | |||
| Dative | δραπέταις | ||
| Accusative | δραπέτην | δραπέτας | |
| Vocative | δραπέτα |
δραπέτης, a runaway
| Singular | Dual | Plural | |
|---|---|---|---|
| Nominative | δραπέτης | δραπέται | |
| Genitive | |||
| Dative | δραπέταις | ||
| Accusative | δραπέτην | δραπέτας | |
| Vocative | δραπέτα |