rosmarinus
rōs-marīnus, s. 1. rōsno. II, 2.
rōsmărīnus, rōrismarīnī, m. , romarin [arbuste] : Hor. O. 3, 23, 16 ; Col. Rust. 9, 4, 2 ; v. ros.
rosmărīnus, i, m.: ; → ros
= ros marinus.