esuritor
ēsŭrītor, ōris, m. [1. esurio],
- a hungry person, Mart. 3, 14, 1.
ēsurītor, ōris, m. (1. esurio), der Hungerer, Hungerleider, Petron. 44, 2. Mart. 3, 14, 1.
ēsŭrītŏr, ōris, m. (esurio), homme affamé : Mart. 3, 14, 1.